pabūdas

pabū̃das sm. (2) 1. Pc, Pnd būdas, charakteris: Su juo nesusikalbėsi – toks jau jo pabū̃das Srv. Tik gero pabū̃do mergaitės pasiieškok Grž. Jos pabū̃das į motiną pasekęs Grž. Anas tokio jau pabū̃do: jam an galvos kuolą tašyk, vis tiek tyli Pbs. Toks smarkus pabū̃das žmogaus Lnkv. Jis turi šunies (šuns) pabū̃dą J.Jabl. Ant veidelio kaip lelija, ant pabūdo kaip bestija Ps. 2. Vad išvaizda: Pabū̃das jo mergiškas i veidelis drabnutis, nepanašus an vyrą Vdšk. ║ veido bruožai: Šitos moteriškės gražus pabū̃das J.Jabl. Jin rūsto pabūdo Lnkv. ║ gymis, veido spalva: Jo toks tamsus pabū̃das, dėl to jis senas atrodo Pg. 3. pavidalas, forma: Tas daiktas su anuo tur vieną pabū̃dą, t. y. pavidinę J. Jo pypkė tokio pabūdo – gilumo[je] bliūdžiukas Rm.